Organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis, pašalinti kūno ir psichologinę įtampą, tai yra tikras bei kiekvienam iš mūsų reikalingas atsipalaidavimas. Atsipalaidavimo dėka galime atgauti pusiausvyrą nepalankiose ar stresą keliančiose situacijose. Kiekvienas žmogus turi skirtingus būdus, kurių pagalba vienaip ar kitaip tvarkosi su stresu ir įtampa, tačiau tam pasitelkiami trumpalaikę naudą teikiantys būdai, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, pasibuvimas draugų kompanijoje ir kita. Tokiais būdais sumažinamas per dieną patirtas streso poveikis, tačiau norint sėkmingai įveikti stresą, reikalinga aktyvuoti natūralią organizmo atsipalaidavimo funkciją, o to galima pasiekti praktikuojant įvairias atsipalaidavimo technikas.
Turbūt viena iš populiariausių technikų, kada galite atsipalaiduoti ne tik fiziškai, bet protiškai, tai meditacija. Šis metodas, leidžia patirti specifinę ypatingos vidinės ramybės būseną, kuomet žmogus yra kartu maksimaliai atsipalaidavęs ir kartu budrus, sutelkęs visą dėmesį tik į pasirinktą objektą. Nors medituojantis žmogus nėra mieguistas, tačiau jo sąmonės būklė pakinta. Meditacijos metu vyrauja pasyvi koncentracija, neatliekamos jokios tikslingos veiklos, visi išoriniai dirgikliai ir mintys neanalizuojami, nėra jokio vertinimo, kritiškumo ir pastangų. Protas visiškai apsivalo, o mintys, susijusios su praeitimi ir ateitimi išnyksta, priartėjama prie savasties vidaus iš esmės.
Dar viena atsipalaidavimo technika – taikomoji relaksacija, kurios pagrindinis tikslas ne tik išmokti atsipalaiduoti per labai trumpą laiką, bet ir išlaikyti atsipalaidavimo būseną kasdienės veiklos metu ar susidūrus su stresais. Visų pirma, žmogus išmoksta atsipalaiduoti per 15–20 min., o vėliau palaipsniui išmokstama atsipalaiduoti vis per trumpesnį laiką, kol galiausiai pasiekiamas atsipalaidavimas per kelias sekundes.
Taip pat labai svarbus kvėpavimas. Kvėpavimo pratimai paremti taisyklingu kvėpavimu, kuomet mažėja centrinės nervų sistemos jautrumas, gerėja organizmo aprūpinimas deguonimi. išmokęs harmoningo kvėpavimo, žmogus tampa ramesnis, atsparesnis stresui, tvirtesnės nervinės pusiausvyros.
